Krikštatėvis III

Pagaliau visa trilogija pamatyta, jau ir aš galėsiu girtis, kad mačiau ekranizaciją. Dabar tik pagalvojau, kad galėjau visą trilogiją vienu pranešimu aptarti, bet kadangi mano protas eina paskui veiksmus, tai dabar bus 3 pranešimai :) Na ir nors ši dalis visiškai nesiremia knygomis, tik užbaigia visą trilogiją, bet vis tiek šiek tiek aptarsiu :)

Trumpas aprašymas: Gerokai pasenęs Maiklas Korleonė pasiryžęs palikti nelegalų verslą ir tapti garbingu verslininku. Bet reikia Vatikano palaiminimo, o čia kaip visada daug intrigų. Donas per riaušes lieka vos gyvas. Šeimos nesklandumus gena mafijos klano problemos ir priešų klasta. Už visas nuodėmes Maiklas Korleonė sumoka didžiausią kainą…

Treileris:

Mano vertinimas: Šį kartą išgėriau kai ko su kofeinu, kad reklamos nemigdytų ir manau pavyko. Filmas praėjo labai greit, nors ir truko 2 val. 42 min, bet iš visų tai - trumpiausia dalis. Šiaip vertinant, tai siužetas ganėtinai neblogas, bet palyginus su pirmomis dalimis, šiek tiek silpnokas. Ta idėja su Vatikanu man nelabai patiko, taip pat buvo ir daugiau silpnų vietų. Tokia jau tų tęsinių dalia - kuo toliau, tuo prasčiau, nesitikėjau šedevro, bet negalėčiau sakyti, kad nepatiko. Pabaiga labai gera, viską atspindinti. Filmą tikriausiai ištempė nuostabi aktorių vaidyba. Šioje dalyje pamatome naujų veidų - Maiklo sūnų, kuris atsiribojo nuo tėvo verslo, Maiklo dukrą Mariją, kuri įsimyli savo pusbrolį - Sonio sūnų Vincentą. Neblogai Francis Fors Coppola čia prakišo savo dukrą, kuri vaidina Mariją. Bet nemeluosiu, jai ganėtinai gerai pasisekė atlikti savo rolę. Kad ir kaip būtų keista, šį karta man jaunasis Vincentas, kurį vaidina Andy Garcia patiko labiau už Alo Pacino Maiklą Korleonę. Nu, tikras Sonio sūnus, viso manieros, būdas perteiktas tiesiog tobulai, ir dar koks gražus jis šitame filme (ajajai, moteriška silpnybė). Garso takelis - kaip ir anose dalyse - kerintis.

Trukmė - 10 (gerai, kad nebandė daugiau nepateisinamų scenų pridėti)

Aktoriai - 10

Siužetas - 8

Garso takelis - 10

Vidurkis - 9.5/10

Tai tiek- trumpai drūtai :))

Nuoširdžiai Jūsų,Rita :)

Alessandro Baricco 'City'

Pagaliau perskaičiau šią knygą. Ilgai ji gulėjo ant mano spintelės, buvo likę tiek nedaug, kad vakar vakare prisėdau ir pagaliau užbaigiau.
Šiaip jau šią knygą aprašyti pakankamai sudėtinga. Nėra joje kažkokio aiškaus siužeto, pačių siužeto linijų net nesuskaičiuosi. Ir visgi tai pagaliau tai, ko taip ilgėjausi iš Baricco (po paskutiniosios, naujausios jo knygos). Tai jo stilius. Norint atsekti mintį tenka gerai paplušėti. Kai kur tikrai sunkoka tai padaryti. Ypač kai kai kurie sakiniai tęsiasi daugiau nei puslapį, kartais net du. Tačiau juk įmanoma suprasti, tikrai įmanoma.
Veikėjai čia, kaip ir kitose knygose, yra neeiliniai. Keisti. Pavyzdžiui, lyg ir pagrindinis veikėjas Gouldas - mažasis genijus, jo guvernantė Šatsi, keistieji Gouldo draugai Dyzelis ir Pumerangas.. Su tais draugais tai knygos pabaigoje buvau maloniai nustebinta. Yra begalė kitų veikėjų, kurie suteikia knygai ryškumo ir kitoniškumo atspalvį. Nebuvo ten jokių aprašymų, kaip kuris atrodo (išskyrus Dyzelio - bet ir tai labai lakoniškas), nebuvo nupasakoti jų charakteriai, tačiau viską skaitytojas ir taip supranta. Pats Baricco sako, kad veikėjai yra miesto gatvės. Iš tiesų, jie tokie įvairiapusiai..
Kitas labai svarbus dalykas šioje knygoje yra dialogai. Jie tokie glaudūs, tačiau visai ne trumpi. Įdomiausia, kad rašytojas nerašo, tarkim tas pasakė tą, tas pasakė aną. Skaitydama ne kartą skaičiavau, kuris veikėjas ką sako. Nes net ir iš žodžių nelabai gali tai suprasti.
O man labiausiai patiko vesternas. Jį kūrė Šatsi, savo galvoje, o kartais, kai ateidavo gera mintis, įrašydavo ją į diktofoną. Tas vesternas man labai patiko pabaigoje, taip norėjosi skaityti toliau ir sužinoti, kuo viskas baigsis, kad oi. Vesternas - ne viena antraeilė istorija. Dar viena istorija - apie boksininką Larį.
Viską gerai apgalvojusi gal ir suprantu, kodėl ši knyga man nepatiko, kai bandžiau skaityti pirmą kartą. Dabar jau mano galva kitokia, nors nuo pirmojo bandymo praėjo ne tiek ir daug laiko. Kokį pažymį duoti.. Blaškausi tarp 9 ir 10. Turbūt taip ir nenuspręsiu. Tiek to, palieku tai daryti kam nors kitam.

Paulina

''Krikštatėvis II ''

Štai ir antroji dalis suvalgyta :) Šiek tiek susimoviau praeitame vertinime rašydama, kad antroji dalis pagal kitą knygą, didelė dalis buvo pagal tą patį ''Krikštatėvį'' ir pagal Mario Puzo fantaziją :) Žinoma, labai puiku žiūrėti filmą per TV, kai galiu išsidrėbti lovoje, bet žiūrėdama jį vėl patyriau tą neapsakomą neapykantą reklamoms...Jos tokios ILGOS!

Trumpas aprašymas: Sumaniai keisdamas dabarties ir praeities scenas, Kopola pasakoja apie ryžtingo garbėtroškos, italų emigranto Vito Korleonės jaunystę, kaip jis tapo mafijos klano "krikštatėviu". Jo sūnus Maiklas pateisino tėvo lūkesčius, jam nėra moralinių užtvarų siekiant tikslų.

Atmetęs senuosius pagal patriarchalinius Sicilijos mafijos santykius sukurtus įstatymus, Maiklas savo nusikaltėlių klaną paverčia pragmatiška, žiauria organizacija, kuri pamažu vis labiau įsilieja į didįjį JAV verslą.

Treileris:

 

Mano vertinimas: Yra nusistovėjusi tokia jau kaip ir taisyklė, kad filmo tęsinys beveik visada bus prastesnis už pirmąją dalį. Na šį kūrinį drąsiai dėčiau prie tos taisyklės išimčių (kaip ir HP). Kam gi turėtų tekti visos pagyros? Žinoma tiem dviem protingiems žmogiukam - Francis Ford Coppola ir Mario Puzo (labai džiugu, kad ir pats rašytojas prisidėjo prie ekranizacijos kūrimo). Po perkūnais, filmas trunka dar ilgiau už pirmąją dalį - net 3 val. 20 min, bet žiūrint taip visai neatrodo! Jei ne reklamos, išvis nebūčiau pajutus tos trukmės. Pripažinsiu, kad tai turbūt vienintelis tokio ilgio filmas, kurio trukmę aš visiškai pateisinu, kiek teko matyt kitų ilgų filmų, tai visada susidarydavo per daug ištęsto siužeto įspūdis. Aktorių darbas vėlgi įspūdingas (džiugu, kad pagrindiniai aktoriai sutiko sugrįžti tęsiniui). Šįkart didžiausias dėmesys skiriamas Maiklo ir Vito Korleonės palyginimui. Taigi, ryškiausiai parodoma Al Pacino ir Robert De Niro vaidyba. Iš pradžių maniau, kad Robertui De Niro nepavyks suvaidinti Krikštatėvio taip, kaip pavyko Marlonui Brando pirmojoje dalyje, bet pasirodo klydau. Jam kuo puikiausiai pasisekė perteikti tą pačią kalbėjimo manierą ir laikyseną, už tai dedu didelį pliusą. Al Pacino šioje dalyje suvaidino gal net geriau negu pirmojoje, taip tik išryškindamas skirtumą tarp Maiklo ir Vito Korleonės personažų - vis dėlto Krikštatėvis buvo ne toks žiaurus :) . Na, pasistengsiu per daug nesikartoti - aktoriai savo darbą atliko puikiai, personažai pilnai atskleisti, siužetas išpildytas, neperkrautas, garso takelis užkabinantis - turbūt geresnio italų mafiją atspindinčio garso takelio neįsivaizduoju :) Galutinis vertinimas: 10/10 viskas puiku :)

Ar rekomenduočiau? Taip, ypač jei patiko pirmoji dalis, neabejotinai patiks ir antroji. Ech, nuostabi klasika :)

Nuoširdžiai Jūsų Rita :)

Vilniaus knygų mugė

 Šiemet pirmą kartą gyvenime buvau knygų mugėje. Visada LABAI norėdavau nuvažiuoti, bet arba būdavau per maža, arba per toli gyvendavau. Šiais metais pagaliau, pagaliau man pavyko!
Net nežinau, kaip papasakoti įspūdžius. Tiek knygų aš vienoj vietoj dar gyvenime nemačius :D Be abejo, buvo ten galybė žmonių, todėl kai kurių stendų taip ir neapžiūrėjau. Bet visgi, pakako man ir to, ką mačiau. Pirmas pamatytas žymus žmogus buvo Leonidas Donskis, pasirašinėjo knygas. Tada netrukus pamačiau Robertą Petrauską! Jis man vis dėlto kol kas gerbiamas ne kaip rašytojas, bet kaip sporto komentatorius. O jau kai pamačiau Čekuolį, tai visai širdis į kulnus nusirito. Nesu aš ten jo didžiausia fanė ar dar kas, net nesu skaičiusi nė vienos jo knygos, bet kažkodėl jis man labai patinka. Nu matosi, kur protingas žmogus (vėliau net gavau skirtuką su instrukcija, kaip susirišti kaklaskarę kaip Čekuolis :D). Tai va. Dar mačiau Vytautą V. Landsbergį :) Gaila, neatsiminiau, kad reikia jam padėkoti už dainą apie obuolIAI.
Šiaip jau į tokius įvykius kaip knygų mugė reikia arba nesivežti nė cento, arba vežtis kokį tūkstantį pinigų. Kažkodėl net neabejoju, kad jei būčiau turėjusi tūkstantį, tai ir būčiau išleidusi jį. Tai buvo įmanoma netgi vienam stende: LSMU leidyklos stende matėm vieną knygą, kuri kainuoja 989 Lt. Taip ir dingsta pinigai.. :D
Na, o kadangi tūkstančio ar dar daugiau neturėjau, tai apsiėjau su vienu pirkiniu - Sofi Oksanen knyga "Valymas". Kiek skaičiau atsiliepimų, tiek jie buvo geri. Ir viršelis man toks įdomus. O kaina tai mažesnė 11 litų nei knygyne. Negalėjau ramiai praeiti pro šią knygą ir palikti jos stovėti lentynoje. Todėl dabar ji pas mane *stipriai priglaudžiu*

Tikiuosi, kad tapsiu nuolatine mugės lankytoja. Galbūt kada nors apsilankysim visos šio blogo autorės, būtų labai smagu :) O kol kas pagyvensiu su gerais atsiminimais :)

Jūsų,

Paulina

Justinas Marcinkevičius

Šį rytą mane šokiravo žinia, kad mirė šis puikus poetas. Todėl ir nusprendžiau atiduoti duoklę jam, bent trumpai pasisakydama čia.

Poetas, dramaturgas, vertėjas Just. Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Iš jo titulų galima paminėti tai, kad jis yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio bei Vytauto Didžiojo ordinų kavalierius. Tačiau čia, manau, tik tokie oficialūs ir mažai kam įdomūs faktai. Iš tikrųjų jis - tautos poetas, lietuviškumo poetas. Jo kūryboje atsispindi mintys apie tautiškumo suvokimą, tautos kelią.

Apskritai aš nesu poezijos mėgėja, bet šio rašytojo kūryba man labai patiko. Nors eilėraščiai ir sunkoki, tačiau perskaičius juos keletą kartų tikrai galima suprasti, ką jis norėjo pasakyti. Patinka man tai, kad eilėraščiuose yra nemažai gamtos. Sugretindamas gamtą su žmogumi, Just. Marcinkevičius puikiai perteikia savo mintis. Pamenu, kai mokykloje reikėjo pristatyti vieną jo eilėraščių rinkinį, tai su drauge perskaitėm kelias knygeles. O kai iš jų reikėjo išsirinkti mėgstamiausią eilėraštį, tai buvo visai sudėtinga.. Dauguma jų buvo tokie prasmingi, kad nors visus ir rinkis kaip mėgstamiausius. Visgi mums pavyko. Džiaugiuosi, kad turėjau tokią progą susipažinti su šio rašytojo poezija ir labiau į ją įsigilinti.

Kita pažintis su Just. Marcinkevičiumi buvo jo drama "Mažvydas". Iš pradžių galvojau, kad nieko gero nebus, nes jau buvau prieš tai atbaidyta kai kurių lietuviškų dramų. Tačiau čia - vėlgi viskas kitaip. "Mažvydą" labai greitai perskaičiau (padėjo ir tai, kad jos apimtis nedidelė). Sudomino veikėjai ir tai, kaip rutuliojosi veiksmas.

Na, visos bibliografijos čia jums nesurašysiu, nes ji tikrai gausi. Jei norite ją pamatyti, spauskite čia. Taip pat internete galima paskaityti jo poezijos. Manau, kad geriau susipažinę su šiuo rašytoju, jūs tikrai jį pamėgtumėte. O mirtis.. Nežinosi, ką ir kada ji nusineš. Justino Marcinkevičiaus mirimo datą galima laikyti kone simboline - vasario 16-ąją netekome šviesaus žmogaus, kurio visa kūryba buvo duoklė Lietuvai.

Jūsų,

Paulina

Charlotte Bronte ''Džeinė Eir''

Taigi, šiandien patingėjau ir nėjau į mokyklą - na, atseit labai šalta, susirašėm su klasiokais, dauguma taip pat nusimuilino, nepaisant to fakto, kad mes galime neit tik tada, kai yra daugiau nei minus 25. Chi, chi ;D Bet užtat naudingai praleidau dieną- pabaigiau skaityti šią nuostabią knygą ;) Va tiap, džiaugiuosi, kad laikas nenuėjo veltui.

Aprašoma knyga: Puslapių skaičius - 423, leidykla - ''Vaga'', originalus pavadinimas - Jane Eyre, vertė Marija Kazlauskaitė ir Juozas Subatavičius, išleista - 1985 m.

Anotacija: „Džeinė Eir“ – autobiografiškiausia Šarlotės Brontės knyga. Tai ir viena gražiausių meilės istorijų anglų literatūroje. Tačiau jos negalima pavadinti banalia meilės istorija su laiminga pabaiga...

Visų niekinama ir žeminama našlaitė Džeinė auga giminaičių namuose o vėliau – prastos reputacijos našlaičių prieglaudoje. Paaugusi pradeda dirbti egocentriško misterio Ročesterio dukrelės aukle. Neišvaizdi, tačiau inteligentiška moteris sužavi Ročesterį. Įsiplieskia meilė. Bet ar Ročesterio pečius slegianti paslaptis nesunaikins jųdviejų jausmo?

Naujausias viršelis

Mano vertinimas: Labai džiaugiuosi, kad perskaičiau šį kūrinį. Man tikrai patiko, na ir anotacija gana teisinga - tai tikrai ne banali meilės istorija. Jau pačioje pradžioje susižavėjau Džeinės personažu - lyg ir gera, mandagi mergina, bet turinti maištautojo sielą, kuri ypač pasireiškia, jei susiduria su neteisybe. Kiti personažai taip pat neprasti - patiko ir misteris Ročesteris, ir Adelė, ir tarnai, bei pačioje pradžioje sutiktos prieglaudos mergaitės. Gerai atskleisti ir blogieji personažai - kiekvienas su savo ydom ir tvirtais nusistatymais. Siužeto vingiai gana nenuspėjami, Tornfildo dvaro paslaptis mane vertė su užsidegimu skaityti toliau - taip norėjosi, sužinot, kas ten bus. Artėjant į pabaigą, taip susigyvenau su Džeinės personažu, kad mintyse kovojau kartu su ja, ypatingai tose scenose su Džonu, aš tiesiog jaučiau, kad ji negali su juo sutikti. Na, ir galų gale atėjo mano išsvajota laiminga pabaiga, pripažinsiu, kad bijojau nelaimingos pabaigos. Galbūt dėl to ryšio tarp manęs ir autorės sukurto personažo, tiesiog trokšte troškau laimingos pabaigos. Ką čia dar pridurti? Na, rašymo stilius pakankamai lengvas - kalbama pirmuoju asmeniu, kas man labai patinka, susidaro įspūdis, kad pažįsti kalbantįjį. Nemažai palyginimų iš Biblijos, bet man jie visai netrukdė, kai kur kaip tik derėjo ir padėjo atskleisti personažų išprusimą.

Ar rekomenduočiau? Merginoms - tikrai taip, vaikinams gal ir nelabai patiktų, nes kūrinys bent jau man pasirodė pakankamai moteriškas :) Gal tik man taip atrodo? Na ir vertinčiau 10/10 manau ši istorija dar ilgai liks mano atminty.

Ekranizacijos: Kadangi kūrinys tikrai geras, tai jau yra nemažai jo ekranizacijų. Pati degu nekantrumu, nes labai noriu pamatyti bent 1 :) su keliomis supažindinsiu ir jus :)

1. 1934 m. Džeinės vaidmenį atlieka Virginia Bruce, misterio Ročesterio - Colin Clive. Pati pradžia:

 

2. 1944 m. Džeinę vadina Joan Fontaine , misterį Ročesterį - Orson Welles . Ištrauka:

3. 1970 m. Džeinę vaidina Susannah York, misterį Ročesterį - George C. Scott . Ištrauka: 

 

4. 1996 m. Džeinę vaidina Charlotte Gainsbourg , misterį Ročesterį - Wiliam Hurt . Treileris:

 

5. 2006 m. sukurtas 4 epizodų serialas. Džeinę vaidina Ruth Wilson, misterį Ročesterį - Toby Stephens . Mėgėjiškas treileris:

6. 2011 m. Džeinę vaidina Mia Wasikowska , misterį Ročesterį - Michael Fassbender . Treileris:

 

Tiesą pasakius, mane ypatingai domina paskutinės 2 ekranizacijos, galbūt jei rasiu pažiūrėsiu 1996 m. versiją, o kai pasirodys naujoji galbūt lėksiu į kino teatrą (labai tikiuosi, kad Lietuvoj parodys). 

Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)

Filmas ''Krikštatėvis''

Tram ta dam, štai aš ir vėl su filmo vertinimu ;] Tikriausiai daugelis yra matę šį filmą, nes ne vieną kartą jį rodė per televiziją, bet aš pažiūrėjau jį tik vakar ;]  Kodėl? Todėl, kad nemėgstu pirmiau pamatyti filmą, o tada skaityti knygą. Na, o kadangi vasarą man neblogai susiskaitė Mario Puzo ''Krikštatėvis'', tai nusprendžiau, kad pats laikas ir pamatyti ekranizaciją. Tuo labiau, kad vakar ją rodė per TV3 :)

Trumpas aprašymas:Veiksmas vyksta 1945 metais Niujorke. Tarp dviejų mafijų klanų vyksta žiauri, žūtbūtinė, kruvina kova. Dono Korleonės mafija - tai pirmiausiai šeima, susijusi giminystės ryšiais, draugyste ir net meile. O klano galva yra visų krikštatėvis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme.

Kruvinų kovų scenos ir idiliški šeimos švenčių vaizdai – vestuvės, krikštynos. Don Korleonės sūnus Maikas iš švelnaus, intelektualaus jaunuolio virsta šaltakrauju diktatoriumi, kuriam svetimi tėvo mieli gestai.

Treileris:

Mano vertinimas:  Mano nuomone, režisierius Francis Ford Coppola atliko nuostabų darbą ir sukūrė ilgai atmintyje išliekantį kino filmą. Knyga man labai patiko, bet galiu drąsiai sakyti, jog ir pats filmas neatsilieka. Filmas trunka beveik 3 valandas (175 min), na o kadangi aš žiūrėjau per televiziją, tai galima dar pridėt kokį pusvalandį ar daugiau reklamų. Ir nors ir buvau šiek tiek pavargus po dienos darbų, bet filmas sugebėjo prikaustyti ir visai nesinorėjo miego. Kaip tik laukdavau, kol pasibaigs tos reklamos (kas gi jas mėgsta? ) ,nors ir žinau siužetą, tiesiog norėjau pamatyti, kaip viską pavyks perteikti aktoriams. Visai neatrodė, kad ši ekranizacija per daug ištęsta, scenos gana tiksliai atitiko knygą (kai knyga skaityta jau seniau, neberandu neatitikimų, nors gal jų ir buvo). Žaviuosi ir aktorių darbu, ypatingai Marlono Brando- jis sugebėjo perteikti Krikštatėvio personažą lygiai taip, kaip aš ir įsivaizdavau, net ir išvaizda ganėtinai atitiko mano įsivazduojamą veikėją. Dėl vaidybos negalėčiau prikibti prie jokio aktoriaus, visi jie tikrai gerai suvaidino personažus, tik galbūt man kliuvo Sonio vaidmenį atlikęs aktorius James Caan, bet ir tai ne dėl vaidybos, o dėl išvaizdos- aš visai kitaip įsivaizdavau Santiną Korleonę, bet vėlgi čia jau mano vaizduotė kalta, taigi negaliu kaltinti aktoriaus, kuris tikrai gerai perteikė šį charakterį. Na, o Al Pacino tai jau tikras gražuolis šiame filme, bet nebūčiau pagalvojus, kad jis toks buvo (gėda). Nors kaip 70-ies metų jis ŽIAURIAI gerai atrodo dabar, tik kad vaikšto toks apšepęs (chi, chi ;-D). O taip, kur aš baigiau? Ai, va, kalbėjau apie aktorius, dabar šiek tiek apie siužetą- viskas gerai tam siužetui, nuo knygos nenutolta, personažai atitinka, veiksmo tikrai nemažai (nesitikėjau, kad režisieriui pavyks tiek daug gerų vietų sukišt į filmą), ką čia dar bepridurt. Na ir galų gale šiek tiek apie garso takelį (galbūt jau pastebėjot mano vertinimuose aš jį visada miniu, nes tai man yra labai svarbu, kartais geras garso takelis padeda susidaryti žymiai palankesnę nuomonę apie patį filmą, na ir atvirkščiai, geram filmui parinktas blogas garso takelis gali jį nusmukdyti). O būtent šio filmo garso takelis man laaabai patiko, pagrindinė muzikėlė (kurią galit išgirsti ir treileryje) man taip patiko, kad aš ją net atsisiunčiau :) (o taip būna labai retai). Na ir ne vien ši, buvo ir daugiau soundtrack'ų, kurie padėjo užpildyti scenas ir joms suteikė mafijos prieskonį. Niam niam :) Galutinis vertinimas balais:

Trukmė - 10

Aktoriai - 10

Siužetas - 10

Garso takelis - 10

Vidurkis - 10/10, super :)

Ar rekomenduočiau? Tikrai taip, na nebent nemėgstat nieko, kas susiję su mafija. Bet ir tai bandyčiau įsiūlyt, nes čia ji perteikiama ne vien skerdynių pavidalu (kaip daugumoj šiuolaikinių Holivudo filmų), bet taip pat atskleidžiama, kokie svarbūs šeimos ryšiai mafijos šulams. Visiškai nesigailiu sugaišto laiko :) Kitą šeštadienį bandysiu pažiūrėt ''Krikštatėvį 2'', kadangi esu skaičius ir knygą pagal šią dalį, deja 3 -iosios dalies nespėjau sukramsnot, taigi ir filmo 3-iojo dar negriebsiu :)

P.S. Rekomenduočiau ir knygą, tikrai puiki :)

Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)

L. J. Smith "Vampyrės dienoraštis: Pabudimas"

Nuo ko čia dabar pradėjus..Kažkada, daugiau nei prieš metus, užkliuvo už akies naujiena internetuose - Vampire diaries serialas. Užkliuvo taip, kad aš ir dabar su malonumu laukiu kiekvienos naujos serijos (bet apie serialą - vėliau). Žinojau, kad serialas kuriamas pagal knygas, tik niekad per daug tuo nesidomėjau. Bet juk nerašyčiau čia, jei nebūčiau susidomėjus..nors negalėčiau to taip pavadinti. Praeitą savaitę sėdėdama matematikos pamokoje suvokiau: "omg, šiandien turėsiu bene laisvą vakarą.." (pasekmės po ruošimosi šimtadieniui, kuriam vieninteliam priklausė maždaug dvi mano gyvenimo savaitės) ir būtent tada prisiminiau tas knygas.

L. J. Smith "Vampyrės dienoraštis: Pabudimas"

Trumpai apie autorę: Lisa Jane Smith yra amerikietė, gimusi Kalifornijoje ir kuriai šiuo metu yra keturiasdešimt penkeri. Pradėjo ji rašyti anksti (mat labai anksti suprato norinti būti rašytoja..), pirmoji knyga pasirodė, kai jai buvo vos dvidešimt dveji. Ir tiesą sakant, jos produktyvumas net mane nustebino. Štai kad ir paimkime tą patį "Vampyrės dienoraščio" ciklą - per vienerius metus išleido nei daug, nei mažai - tik tris knygas (o dar sako, kad Irvingas labai dažnai naujas knygas parašo). Tačiau parašiusi maždaug dvidešimt aštuonerias knygas, ji vis dar rašo apie tą patį: gėrio ir blogio konfliktai, saldi romantika, tamsa, vampyrai, mistika ir bla bla bla, taip sakant, rašo paaugliams. 

Apie knygą: pagrindinė veikėja Elena - populiarumo karalienė Fels Čerče. Mokykloje visi ją mėgsta (gerai jau gerai, Karolina nelabai..), visi vaikinai jos geidžia ir taip toliau, ir panašiai. Tik štai pasirodęs paslaptingasis naujokas į ją visai dėmesio nekreipia, netgi vengia jos..bet juk Elena, kuri pratusi gauti viską, ko nori, tikrai nepasiduos. Tik ko gero, ji nė nesapnavo, kas iš tiesų yra Stefanas, kodėl jis taip stengiasi išlaikyti tvirtas sienas aplink save, neprisileidžiant kitų. Tuo tarpu miestelyje daugėja keistų žmonių užpuolimų, Elena vis susiduria su dideliu juodu krankliu ir iš kažkur išdygstančiu paslaptingu vaikinu, kuris ima ir pradeda ją nei iš šio, nei iš to bučiuoti.

Mano nuomonė: spėju, Jūs jau supratot, ką iš tiesų manau apie šią knygą. Jei ne, tai trumpai ir aiškiai: peace of shit. Visų pirma, tai knygoje nėra jokio veiksmo, nors aišku, nesakau, kad knygos be veiksmo yra bevertės, jos nėra, nes jos turi kažką kitą, bet šita knyga..ji neturi nieko. Na, nebent veiksmu laikysime kabinimo procesą..nors ne, net jis aprašomas labai paviršutiniškai. Būtent, viskas aprašoma be galo primityviai, paprastai, trumpai, į nieką nesigilinant. Maža to, net ir veikėjai erzinantys: išlepinta mergaitė, kuri pratusi gauti viską, ko tik užsigeidžia; dėl prarastos meilės save kaltinantis ir verkšlenantis silpnas vampyras, kuris pats su savimi ir savo Galiomis nesusitvarko. Vienintelis man ten patikęs veikėjas buvo..kranklys, nes tylėjo. Jeigu reikėtų tarti kelis žodžius apie rašytojos stilių, tai sakyčiau..palaukit, apie kokį stilių Jūs kalbat? Taip paprastai ir buitiškai net ir aš galiu rašyti.

Stebiuosi serialo kūrėjų gabumais, nes iš tokios knygos padaryti TOKĮ serialą, neturėjo būti lengva. Ypač žinant, kokio populiarumo jis sulaukė. Nors iš kitos pusės, jie turi labai mažai panašumų. Vienintelis panašumas, man rodos, veikėjų vardai (patys veikėjai labai skiriasi, tarkim, seriale Katerina yra absoliučiai kitokia, nei knygoje). Ir žinoma tai, kad Stefanas su Deimanu yra vampyrai. Net pats siužetas gerokai skiriasi, turbūt net nebereikėtų sakyti, kuris man labiau patinka..o dar nepamirškim, kad kiekvieną savaitę galiu žiūrėti į Ianą..

Ar rekomenduočiau skaityti kitiems: ne, ne, ne, niekada..nebent esate labai užsispyręs ir vis tiek norite įsitikinti, kad sakau tiesą (arba klystu). Tokiu atveju, net galiu parduoti, tiksliau, labai norėčiau parduoti.. 

o dabar einu skaityti ko nors įdomaus ir vertingo,

Ineta

Filmas ''Dievų miškas''

Vakar man į rankas pakliuvo filmas pagal Balio Sruogos knygą. Tai nėra ekranizacija, kaip tvirtina prodiuseris, filme buvo tik remiamasi  kūriniu. Knygą skaičiau praeitų metų gale, na o štai dabar pamačiau ir filmą. 

Trumpas aprašymas: Šis neįprastos stilistikos, originalios dramaturgijos ir režisūros filmas pasakoja apie žmogų, menininką, mąstytoją, kuriam buvo lemta likti nepalūžusiu dviejų totalitarinių – nacių ir sovietinio – režimų kaliniu.Filmo herojus Profesorius – išskirtinė asmenybė, gyvenanti pagal savo Dekalogą, savus tiesos ir moralės principus. Įkalintas vokiečių koncentracijos stovykloje Profesorius tampa myriop pasmerktų žmonių dramos dalimi. Išgyventi šioje ekstremalioje situacijoje, atsiriboti nuo savęs ir žiaurios realybės jam padeda ironija.

Grįžęs iš konclagerio, Profesorius parašo prisiminimų knygą, kurioje sarkastiškomis spalvomis nupiešia mirties "Babelį" – Štuthofą, tačiau sovietų valdžiai toks kūrinys nepriimtinas. Tariamoji sovietinė laisvė jam tampa ne mažesniu išbandymu nei vokiečių konclageris.

Treileris:

 Mano vertinimas:  Labai džiaugiuosi, kad režisierius ir prodiuseriai nebandė daryti ekranizacijos, nes tai padaryti būtų be galo sunku. Filmas trunka 2 val. ir man šiek tiek prailgo. Nors pasirinkta pozicija nebloga, bet kai kurių scenų, mano manymu, galėjo ir nebūt. Aišku, gal prisidėjo ir tas, kad filmą pradėjau žiūrėti vidurnaktį, tai jam įpusėjus ir suėmė miegas, bet jei būtų prikaustęs, taip tikrai nebūtų įvykę. Pagrindiniai aktoriai tikrai gerai atliko savo darbą, bet antraeilių vaidmenų atlikėjai man nepatiko. Kai kur pritrūko nuoširdumo, scenos buvo neįtikimos. Užtat Valentinui Masalskiui dedu didelį pliusą, jo vaidyba mane įtikino ir sužavėjo. Pats siužetas visai nieko, pabaiga labai gera, bet kad būtų kažkas TOKIO, nepasakyčiau. Knyga aišku geresnė :) Patiko garso takelis, vietomis atrodė, kad be jo negalėčiau pajusti norėtos perteikti minties, super :)  Hmm, na daugiau nelabai ir turiu, ką pasakyti, pabandysiu įvertinti:

Aktoriai - 7

Siužetas -8

Trukmė - 7

Garso takelis - 10

Vidurkis - 8/10 , neblogai, bet galėjo ir geriau.

Dar ''Obuolio'' svetainėje radau keletą faktų apie šį filmą:

• Filmo biudžetas – 3,5 milijono litų ( 1 milijonas €) (Šiaip nedaug, bet kaip Lietuvėlei tai... )

• Norą ekranizuoti Balį Sruogą režisierius A. Puipa brandino kelis dešimtmečius. 1981 metais lietuvių rašytojas Ričardas Gavelis (1950-2002) buvo parašęs „Dievų miško“ scenarijų, tačiau tuo metu sovietinė cenzūra uždraudė statyti filmą. Galiausiai, kai Lietuva tapo nepriklausoma, A. Puipa 2003 metais iš naujo parašė scenarijų. 

• „Dievų miškas“ nufilmuotas per rekordiškai trumpą laiką – 36 dienas. (Nereikia ir norėti stebuklo, jei būtų daugiau padirbėję, gal būtų ir skanesnis blynas iškepęs)

• Filmo kūrime aktyviai dalyvavo Balio Sruogos giminaičiai - tarp asistentų buvo Alina Djebold iš JAV – rašytojo Balio Sruogos vaikaitė. Jos motina, B. Sruogos anūkė Aušrinė Byla, vertė į anglų kalbą scenarijų.

• Pagrindinės filmo scenos buvo filmuojamos Vilniaus senamiestyje ir Klaipėdos rajone Medsėdžiuose pastatytoje koncentracijos stovykloje. 

Ar rekomenduočiau? Hmmm, tikriausiai ne, geriau jau knyga, ten labiau galima pajusti tą visą sarkazmą, kurį norėjo perteikti autorius. Nors jeigu mėgstat lietuvių filmus ir Puipos režisūrą bandykit pasigriebt, gal nenusivilsit :)

Nuoširdžiai Jūsų, Rita

Vincas Mykolaitis - Putinas

Kadangi mane užklupo daug visokių neplanuotų kelionių, daug įvairių darbų ir žinoma daug sėkmingų ir keli nelabai sėkmingi kontroliniai darbai, taip jau gavosi, kad skaitymui laiko liko mažai. Tuo tarpu, kol vis dar skaitau H. Hesės knygą, kurią rekomendavo istorijos mokytoja, norėčiau pakalbėti apie vieną lietuvių autorių, kurio knyga yra privalomos literatūros sąraše, tačiau ji verta dėmesio, o ir pačio rašytojo eilėraščiai įkvepia.

Vincas Mykolaitis - Putinas gimė 1893 metais sausio 6 dieną Marijampolės apskrityje esančiose Pilotiškėse. Tai vienas garsiausių XX amžiaus pradžios Lietuvos poetų ir prozininkų. Labiausiai jį išgarsino jo eilėraščiai ir romanas "Altorių šešėly". Mirė jis būdamas virš 70 metų, 1963 metais birželio 7 dieną, visiems gerai žinomo Kauno miesto rajone, Kačerginėje.

Trumpa biografija

Rašytojo tėvai buvo pasiturintys valstiečiai, turėję daug vaikų iš kurių vyriausiąjį Vincą. Vincas Mykolaitis - Putinas mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kurioje tikriausiai mokėsi didžioji dalis Lietuvos inteligentijos, baigė keturias klases. Jau 1909 metais įstojo į Seinų kunigų seminariją. Matyt, tai jam padarė didelę įtaką, nes po dvejų metų, 1911 m., pasirašęs Putino slapyvardžiu išspausdino pirmąjį eilėraštį "Šaltinyje".

Baigdamas kunigų seminariją jis dvejojo dėl savo pašaukimo, tačiau priėmė įžadus ir įsišventino į kunigus. Tačiau tiesioginių savo pareigų nedirbo ir toliau krimto mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1917 metais išleido pirmąjį lyrikos rinkinį "Raudoni žiedai", iškart po to gavo stipendiją ir 1918 metais išvyko studijuoti į Vakarų Europą, Šveicariją, Fribūro universitetą. Ten studijavo filosofiją, filosofijos ir meno istoriją.

Vėliau grįžo į Lietuvą ir dėstė Lietuvos universitete, Vilniaus universitete, iki jo uždarymo. Čia išleido dar kelis eilėraščių rinkinius, parašė romaną "Altorių šešėly", gyveno Sovietų okupacijoje ir nebėgo atgal į Vakarus. Pradėjo rašyti romaną "Sukilėliai", bet nepabaigė, nes vėl sugrįžo prie poezijos. Mirė Kačerginėje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Dar nepaminėjau fakto, kad jis atsisakė kunigystės ir vedė visaip kaip Liudas Vasaris.

Vinco Mykolaičio - Putino kūryba

• Lyrikos rinkinys "Raudoni žiedai"
• Eilėraščių rinkinys "Tarp dviejų aušrų"
• Romanas "Altorių šešėly"
• Poezijos rinkinys "Keliai ir kryžkeliai"
• Nepabaigtas romanas "Sukilėliai"

Ir žinoma, pats mėgstamiausias jo eilėraštis, kurį privalau įdėti.

Margi sakalai

Lydėdami gęstančią žarą vėlai,

Pakilo į dangų margi sakalai.

Paniekinę žemės vylingus sapnus,

Padangėje ištiesė savo sparnus.

Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,

Kol josios kalnai ir pakalnės aptemę.

Sapnai ir šešėliai padangėse mums

Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.

Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,

Iš josios vainiko nuskinsim leliją -

Ir miegančios žemės laukus ir uolynus

Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.

Ir tarė, suplojo iš naujo sparnais,

Tolyn ir aukštyn, kolei kraujas užkais

Pavytosios saulės ieškota liepsna,

Ir žemei užgims pranašauta diena.

Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,

Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,

Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai

Negrįžo į žemę margi sakalai.