2013 m. birželio 22 d., šeštadienis

Anonimas „Knyga be pavadinimo“

3 komentarai
Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 432, leidykla - „Alma littera“, originalus pavadinimas - The book with no name, išleista 2008 m.

Anotacija: Santa Mondegos gatvėse galioja laukinių džiunglių įstatymai. Čia susitinka baro savininkas Sančesas, nusikaltėlių pasaulio autoritetas El Santinas, keli premijų už žmonių galvas medžiotojai, du „kieti“ kaip titnagas vienuoliai, detektyvas, aplamdytu „Harley“ markės motociklu važinėjantis, plikomis rankomis boksuotis nevengiantis kovotojas ir dar visa gauja padugnių. Netrukus prasidėsiantis Saulės užtemimas paskandins miestą gilioje tamsoje, o kraujas ims lietis laisvai... Nedera pamiršti ir to, kad į miestą atvyko ir Kukurūzinis..

Mano nuomonė:  Šią knygą įtraukiau į iššūkį, nes labai suintrigavo jos paslaptingumas - autorius nežinomas, pavadinimo nėra (o iš tiesų šis pavadinimas kaip tik atitinka besiklostančius įvykius). Ir nenusivyliau.

Patiko, jog yra daug veikėjų, o skyriai suskirstyti vis iš skirtingo veikėjo pozicijos. Toks skirstymas neleido atsirasti nuoboduliui, tarpusavy susiedavo personažus. Kuriami įvairūs, bet prie bendros nusikaltėlių miestelio  aplinkos puikiai tinkantys veikėjų charakteriai. Kiekvienas turintis ilgą nuodėmių sąrašą, o jeigu ir pasirodo be nuodėmių, tai keliaujant knygos puslapiais jų prisidaro. Personažai neatskleisti iš pat pradžių, jų charakteriai vystomi ir lyg po truputį keliant uždangą pasirodo, kas iš tiesų yra ar buvo. Šis dinamiškumas ir nežinojimas iki pat pabaigos, kas visgi blogiukas, o kas gerietis mane tikrai suintrigavo.

Taip pat patiko kūrinio aplinka, kuri iš pradžių atrodė labai žemiška ir reali, bet po to atsirado mistikos, kuri man visai nekliudė ir tik padidino intrigą. Antgamtinės būtybės, paslaptinga knyga be pavadinimo, legendos, mėnulio užtemimas - visa tai buvo tarsi puikus, aštrokas prieskonis veiksmo ir gaudynių nestokojančiai knygai. Iš tiesų, pats kūrinys atmetant fantastikos elementus man kiek priminė filmus „Desperado“ ir „Kartą Meksikoje“, kur susitinka visokio plauko gangsteriai ir šaudosi, medžioja vienas kitą, kiurkso senuose, dvokiančiuose baruose ir pan. 

Taigi, gal kūrinys ir neturi išliekamosios vertės, bet lengvam vakarui, norint tiesiog kažko intriguojančio, mistiško, primenančio gerą veiksmo filmą ši knyga kaip tik. Vertinu stipriu 9 iš 10. Patiko ir rekomenduoju :)

Fone skamba: Kad jau užsiminiau, kokius filmus man primena ši knyga... :)

Nuoširdžiai, Rita :)

2013 m. birželio 10 d., pirmadienis

Sandra Brown „Svetimas veidas“

3 komentarai
Dar vienas detektyvas, tik šį kartą iš knygų iššūkio sąrašo. Nežinau, kodėl pasirinkau būtent šį kūrinį, bet priežastis ta pati, kaip ir prieš tai aprašytos knygos - norėjau susipažinti su Sandros Brown kūryba, nes aplink visi tik ir šneka apie jos detektyvus, o aš nieko neskaičius.

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 528, leidykla - „Alma littera“, originalus pavadinimas - Mirror image, išleista 2009 m.

Anotacija: Į Dalasą skrendančiai televizijos korespondentei Eiverei Daniels lėktuvo katastrofa vos nesibaigia tragiškai – sudužus lėktuvui ji tik per stebuklą lieka gyva. Ir tai ne paskutinis likimo pokštas – smarkiai sužalota Eiverė per klaidą palaikoma Kerole Ratledž – kerinčia, bet savanaudiška moterimi, žuvusia kandidato į Senatą žmona. Plastikos chirurgas sudarkytą korespondentės veidą pakeičia Kerolės veidu. Maža to, gulėdama ligoninėje Eiverė padaro pritrenkiamą atradimą – kažkas iš būsimo senatoriaus artimųjų planuoja jį nužudyti. Bandydama išgelbėti vyrui, kurį spėjo pamilti, gyvybę, Eiverė turės gyventi kitos moters gyvenimą. Ir rizikuoti savuoju...

Mano nuomonė:  Nežinau, gal pirmai pažinčiai pasirinkau ne tą kūrinį, bet šis tiesiog labai, labai nepatiko. Total košmar. Skaičiau vien dėl to, kad prieš tai bandyta skaityti iššūkio knyga „Pasidaryk pats“ visiškai nepatiko ir ją mečiau, nenorėjau dviejų iš eilės iššūkio knygų numesti šalin. Tuo labiau, jog aš nesu iš tų, kurie lengvai gali imti kitą knygą, neperskaitę paimtos. Esu (galbūt) naivuolė, kuri vis tikisi, kad gal nuo vidurio, o gal nuo pabaigos nutiks kažkas, kas pakeis įspūdį apie skaitomą knygą. Tai va, nenutiko. 

Skaičiau gal mėnesį. Apimtis didelė, siužetas nesąmoningas. Kaip iš kokio meksikietiško serialo - nutiko avarija, ups kitos moters veidą padarė, oj, kažkas nori nužudyti gražuoliuką būsimą politiką vyrelį, oj, pabūsiu didvyrė ir jį išgelbėsiu, žinoma, niekam nieko nesakysiu, pusę knygos paverksiu, kaip jis manęs nemyli ir t.t. Intrigos, tas tą myli, o tas tos nemyli, pasaulinė problema. 

Per tas intrigas veiksmas vystosi tiesiog vėžlio greičiu. Pabaiga aiški net 100 puslapių neperskaičius. Personažai nuspėjami ir labai jau tipiniai. Nuoširdžiai sakau, dar taip nesu kankinusis per pastaruosius metus.  Stipriai prašoviau pro šalį. Ne mano stiliaus knyga.

Žinoma, tikiu, kad yra tikrai nemažai šios autorės gerbėjų ir galbūt šis kūrinys ir ne geriausiai atsispindi jos vadinamą talentą, bet toks pakliuvo. Ir, deja, atgrasė nuo tolimesnės pažinties su autore bent porai metų.

Fone skamba: 


Nuoširdžiai, Rita :)

Agatha Christie „ABC žmogžudystės“

0 komentarai
Auč... Taip ilgai turbūt nebuvau pradingus iš šio blog'o. Nesmagu ir liūdna :( Bet ką padarysi, mokslai užspaudė. Bandysiu taisytis :)

Aprašoma knyga:  puslapių skaičius - 173, leidykla - „Mintis“, originalus pavadinimas - The A.B.C. murders, išleista 1993 m.

Anotacija: Senasis Erkiulis Puaro gauna pirmąjį laišką, įspėjantį apie įvyksiančią žmogžudystę, Misis Ešer, Betė Barnard ir kitos aukos žudomos abėcėlės tvarka. Klausimas, į kurį turi atsakyti žymusis seklys, neduoda ramybės: kas gi tas paslaptingasis ABC - žmogžudys? 

Mano nuomonė:  Jau kuris laikas norėjau susipažinti su Agatos Kristi kūryba. Nežinau, ar pasirinkau teisingai, manau, jog ateityje bandysiu skaityti dar kokį nors jos detektyvą. 

Šiame kūrinyje veikia žymusis Erkiulis Puaro, apie kurį jau buvau girdėjusi iš žinomo serialo. Pirmas įspūdis - tikras senų laikų klasikinis detektyvas. Kai buvo naudojama dedukcija, pagrindinis informacijos šaltinis - liudininkai ar nukentėjusieji ir seklio profesionalumas bei sugebėjimas perprasti nusikaltėlį. Veiksmas vystosi kiek lėtokai, palyginus su mano skaitytais detektyvais. Keistas personažas tas Puaro, gal ir patrauklus ir savaip įdomus personažas, bet Holmso (mano dievuko) neprašovė.

Intriga išlaikoma iki pat pabaigos, nors kažkur ties viduriu jau paliekama tam tikrų užuominų, kas galėtų būti žudikas. Man, dar nesusipažinusiai su Kristi stiliumi, buvo įdomu, kaip vyks pats išaiškinimas, todėl nenuobodžiavau. Nors, nuobodžiauti čia nėra kada, knygutės apimtis nesiekia 200 psl., todėl susiskaitė per kelias dienas.

Kaip ir ne vienas žymių detektyvų personažų, Puaro turi ir bendražygį, kuris, kaip ir turi būti įvykių stebėtojas, neturi tokio gero supratimo apie nusikaltimus ir tik bando „žaisti“ detektyvą. Tiesa, kadangi knygą skaičiau prieš berods porą mėnesių, nebepamenu jo vardo. Bet nebuvo jis, bent jau man, labai įsimintinas. Tiesiog eilinis pasakotojas. 

Apskritai „ABC žmogžudystes“ vertinčiau 8/10. Klasikinis detektyvas, nei per daug ypatingas, nei per daug nuobodus. Pirmam įspūdžiui susidaryti užteko :) Ar rekomenduočiau? Tik šio stiliaus mėgėjams. Abejoju, ar patiktų pripratusiems prie šiuolaikinių detektyvų, kur veiksmas neleidžia atsikvėpti. 

Ekranizacija: Manau, daugelis žino, kad pagal Agatos Kristi detektyvus yra pastatyta tikrai nemažai serialo tiek apie Mis Marpl, tiek apie Puaro serijų. Pastebėjau, kad ir ABC yra. 1992 m. 4-ojo sezono apie Erkiulį Puaro pirmoji serija. Režisierius - Adrew Grieve. Pagrindinius vaidmenis atliko - David Suchet (Puaro), Hugh Fraser (Heistingsas). Šią seriją galima pamatyti ir internete:

Fone skamba: Kas gi dar galėtų skambėti, jeigu ne žymiojo serialo muzikinis takelis :) Net ir skaitant vis prisimindavau :)

Nuoširdžiai, Rita :)