Arūnas Matačius "Naivus romanas apie meilę, vyrą ir šokoladą"

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 270, leidykla - Chocolate Naive, išleista 2014 m.

Anotacija: „Naivus romanas apie meilę, vyrą ir šokoladą“ – Arūno Matačiaus debiutas. Šioje knygoje pasakojama istorija apie šokolado manufaktūros „Chocolate Naive“ pradžią. Sakoma, kad kuriant gyvenimo laimę reikia trijų asmenų: vieno, kuris visada išklauso; antro, kuris išklauso ir padrąsina; ir trečio, kuris išklauso ir kritikuoja. Atsitiko taip, kad tie trys žmonės romane yra moterys.

Mano nuomonė: Atsitiko taip, kad ir mane pasiekė knygos autoriaus Arūno Matačiaus dovana. Suveikė smalsumas, dėl ko šis kūrinys taip smarkiai reklamuojamas. 

Knygą perskaičiau labai greitai, berods per du prisėdimus. Stilius labai lengvas, apimtis nedidelė, netuščiažodžiaujama, stengiamasi perteikti jausmus. Kūrinys padalintas į 4 dalis - pirmosios 3 apie tris moteris, kurias sutiko pasakotojas ir kaip jos jį paveikė, paskutinioji - apie patį pasakotoją, jo sprendimus dėl būsimo verslo ir pan. Keistas įspūdis, pasiskaičius informaciją apie autorių, buvo itin sunku jo netapatinti su knygos pasakotoju. Atsiskleidė nemažai biografinių elementų. 

Na, o jeigu gilinantis į turinį, tai man jis pasirodė silpnokas. Atrodo, kad buvo per daug nesistengiama surasti potekstę, tiesiog buvo rašoma, kas šovė į galvą. Mane erzino pagrindinio veikėjo naivumas (nors, atrodo, neturėčiau per daug pykti, juk net pavadinime parodoma, kad naivumo neišvengsime), vietomis man jis buvo panašus į vyriškąją Belos iš "Saulėlydžio" versiją. Deja, taip yra, kad tiek gyvenime, tiek knygose negaliu pakęsti tokio naivumo. 

Dialogai primityvūs, paprastų žmogelių, kuriems pasitenkinti užtenka nueiti į klubą ar turėti vienos nakties nuotykį stiliaus. Kadangi iš knygos dažniausiai tikiuosi šiek tiek aukštesnės materijos, tai jie mane nuvylė. Taip pat šiek tiek trukdė dainų tekstai, kurie buvo be lietuviško vertimo (su rusų kalba turiu problemų). Pasitaikė redagavimo klaidų (ypač šifro nesutapimų).

Nežinau, galbūt kūrinys tinkamas vasarai, kur nors paplūdimy, kur nesinori nieko sunkaus ir reikia atpalaiduoti smegenis, bet manęs vis tiek nesužavėjo. Suprantu, tai autoriaus debiutas, tad tobulėti tikrai yra kur. Vertinčiau 4/10. Deja, deja, ne per daugiausiai teigiamų bruožų pavyko rasti, net ir už debiutą negaliu kilstelėti balo, nes teko skaityti ir kokybiškesnių debiutinių kūrinių. Kam rekomenduočiau? Visų pirma tiems, kieno neerzina naivūs personažai, taip pat tiems, kurie nori kažko labai lengvo ir neverčiančio per daug sukti galvos. 

P.S. Netyčia pastebėjau tokį juokingą dalyką - ant knygos nugarėlės yra užrašas "Klimato kompensavimo projekto paremtas, romano pirmasis tiražas leido pasodinti vieną kakavmedį Gorongosos Nacionaliniame parke (Sofalos provincija, Mozambikas)". O štai atsivertus galinius puslapius (265 psl.) rašoma "Klimato kompensavimo projekto dėka romano pirmasis tiražas leido pasodinti du kakavmedžius Gorongosa Nacionaliniame Parke, Sofala provincijoje, Mozambike". Tai vis dėlto vieną ar du kakavmedžius pasodino? O gal nei vieno? Susidaro įspūdis, kad skaičiai išgalvoti, kad net toje pačioje nedidelės apimties knygelėje nesutampa informacija. Negražiai čia, negražiai...

Fone skamba: Internete radau keletą Chocolate Naive video, vieno iš jų muzika man tiko aprašant knygos įspūdžius.

Nuoširdžiai, Rita :)

Suzanne Colins "Pavojinga meilė"

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 352, leidykla - "Alma littera", išleista 2013, originalus pavadinimas - Catching Fire.

Anotacija: Gudrumu Ketnė išplėšia pergalę Mirties žaidynėse. Abu paaukotieji iš 12-os apygardos lieka gyvi ir tampa Žaidynių nugalėtojais. Ketnė jaučiasi beveik laiminga. Pagaliau ji grįžta namo, pas savo šeimą, susitinka su senu medžioklės draugu Geilu. Bet viskas klostosi ne taip, kaip norėtų Ketnė. Geilas laikosi nuo jos atstu, o santykiai su Pitu atšąla. Žmonės šnabždasi apie sukilimą prieš Sostinę. Neramumus, prezidento manymu, sukėlė Ketnė su Pitu.

Pati to nežinodama, Ketnė tampa sukilimo simboliu. Mergina dvejoja: bėgti su artimaisiais ir draugais ar prisidėti prie sukilėlių. Viskas pastatoma ant kortos, kai Ketnė su Pitu leidžiasi į Nugalėtojų turą. Jeigu jiems nepavyks įtikinti prezidento ir Panemo gyventojų savo neblėstančia meile, jų artimieji bus išžudyti.

Antroje „Bado žaidynių" trilogijos dalyje Suzanne Collins toliau pasakoja Ketnės Everdin istoriją. Merginai tenka patirti dar daugiau išmėginimų. Rašytoja stebina skaitytojus netikėtais siužeto posūkiais.

Mano nuomonė: Kai pasiėmiau šią knygą iš bibliotekos ir parodžiau draugei, kuri nesidomi šia saga, tai pirmas jos įspūdis buvo, kad tai yra nusivylusių namų šeimininkių knyga, t.y. koks nors eilinis lėkštas meilės romanas. O ir pavadinimas sufleruoja romane būsiant meilės. Juokas pro ašaras, bet viršelis tikrai neatspindi knygos idėjos ir yra lėkštas. Gerokai užtrukau draugei aiškindama, kad tai visai ne meilės romanas, o "Bado žaidynių" tęsinys, kuriame pagrindinė siužeto linija sukasi tikrai ne apie paauglių meilę, o apie žymiai gilesnius dalykus. Apie "Catchin Fire" vertimą į "Pavojingą meilę", išvis komentarų neturiu... Jeigu nematyčiau autorės pavardės ir nežinočiau, kad tai tęsinys, net nesiartinčiau prie šios knygos. 

Na, o jeigu kalbėti apie siužetą, tai, kaip ir pirmosios dalies atveju, idėja ir jos tolimesnis vystymas man labai patiko. Knygą suskaičiau per kelias dienas, nes įvykiai tikrai įtraukė, be to stilius lengvas, leidžiantis akims tiesiog bėgti tekstu, knygos formatas patogus. Tiesa,palyginus su prieš tai skaityta "Karalių kova", kurioje buvo labai išsamiai atskleistas fikcinis pasaulis, šiame kūrinyje man pradėjo to trūkti. Norėjosi daugiau sužinoti apie Paneme vykstančius procesus, apie Sostinės vykdomą politiką, išsamiau pažinti kitas apygardas. Kita vertus, suprantu, kad iš vieno veikėjo pozicijos tiek atskleisti yra sunku, tad autorės pasirinkimas leisti skaitytojui pamažu viską suvokti žiūrint iš vienos perspektyvos tikriausiai buvo tinkamas. Be to, tikslinė skaitytojų auditorija buvo kiek kitokia. 

Patiko sėkmingai perteikti veikėjų išgyvenimai po žaidynių, taip pat nuolat juntama įtampa dėl perdėto paprastų gyventojų šnipinėjimo. Niekad neapleido suvokimas, kad knygoje minimi įvykiai gali dalinai atsikartoti ir realybėje. Taip pat puikiai iliustruotas valdžios išlaikymas jėgos pavidalu pasitelkiant modernias technologijas. Autorės kūrybiškumas tam tikromis vietomis sugebėjo nustebinti (ypač tose vietose, kur minimi genetiškai pakeisti gyvūnai). 

Veikėjų portretai pakankamai ryškūs, besivystantys atsižvelgiant į vykstančius įvykius. Vėlgi nustebino kai kurių veikėjų naujų savybių atskleidimas, pliusas autorei. Gal šiek tiek trūko netiesioginės kalbos, padedančios labiau suvokti tam tikrus charakterius, nes vis dėlto didžioji knygos dalis yra paremta dialogų principu. Tikriausiai dėl to ji taip lengvai ir skaitosi. 

Taigi, rekomenduoju skaičiusiems pirmąją dalį ir kaip tokio lengvo stiliaus kūrinį vertinu 9/10. Vieno balo neteko, nes tikrai norėjau daugiau sužinoti apie kitas apygardas :-/ 

Ekranizacija: 2013 m. tęsiama "Bado žaidynių" istorija filme "The Hunger Games: Catching Fire". Režisierius Francis Lawrence. Pagrindinius vaidmenis atlieka: Jennifer Lawrence (Ketnė),  Liam Hemsworth (Geilas), Josh Hutcherson (Pitas), Woody Harrelson (Heimičas). Treileris:

Fone skamba: Garso takelis iš filmo, puikiai atspindintis ir knygoje vyraujančią nuotaiką

Nuoširdžiai, Rita :)